Receptas: šiek tiek cukraus, vandens, kiaušinio lukštų, miltų, sidabro. Šiek tiek degančių miškų, užterštų vandenynų, mirtinų virusų bei tirpstančių ledynų. Kepamame pyragą aukščiausioje temperatūroje, pagreitiname procesą šlakeliu žmonijos abejingumo. Iškeptą pyragą puošiame pozityvumo blizgučiais ir spalvotais pažadais. Pandoros pyragas iškeptas. Visos sagės pagamintos pagal šį receptą.

 

Yaroslava Kellermann (Lenkija)

 “Būdas" - už vandens ir gamtos harmonijos perteikimą

 

Vanduo yra pats brangiausias iš visų žmonijos turimų išteklių. Vandens žmogaus kūne yra 70–80% (smegenys - 83%, kraujas - 90%), jis yra gyvybiškai svarbus,tačiau mes nuolat prisidedame prie jo išnykimo. Labiausiai man rūpima problema yra ne tik plastikas geriamajame vandenyje, bet ir apskritai nykstantis vanduo žemėje. Ar pagalvojote, kiek geriamojo vandens yra tą pačią akimirką, kai skaitote šias eilutes? Vis dėlto ar j galime sutaupyti daugiau vandens? Ar pagalvojome, kiek upių liko jūsų regione? Jei palygintume dabartines ir prieš keletą metų darytas iš kosmoso upių nuotraukas, tikrai pastebėtume ryškų skirtumą. Nemanau, kad suprantame negrįžtamus pokyčius, kurie gali įvykti bet kurią minutę. Bet aš tikiu, kad kai kuriose mūsų ekologinėse sistemose, kurios yra visos tautos simbolis, vis dar yra išsaugojimo galimybė. Tikiu, kad mes patys turime nuspręsti, kokį kelią pasirinkti: sunaikinti savo aplinką ir taip pat būti sunaikintiems arba pakeisti savo destruktyvius įpročius, kad galėtume išgyventi.

 

 

Kaip objektai formuoja išgyvenimus ir, savo ruožtu, kaip veiksmai gali paveikti materialaus pasaulio suvokimą? Muilas atskirtas nuo kūno neturi jokios prasmės ir paprastai yra išmetamas, kai tik tampa itin mažas ir nepatogus naudoti. Kasdienis maudymosi ritualas paverčiamas taktiliniu, intymiu savininko ir objekto santykiu. Panaudodamas šią medžiagą kaip papuošalą, aš sukuriu jausmingą patirtį - tą, kuri tiek žiūrovus, tiek vartptpjus sieja su jų asmenine ir kolektyvine patirtimi - su privatesniu dialogu. Tikėtina, kad laikui bėgant muilas ir toliau keisis dėl savo natūralaus susidėvėjimo ir aplinkos veiksnių, vėl pakeisdamas šių momentinių, kintančių formų vizualinę istoriją ir vertę. Šie kasdieniai artefaktai įkvepia juvelyrikos iš žaliavų ir perdirbtų medžiagų gamybą. PAti medžiaga primena mums jos pačios eroziją ir fiziologinį pasikeitimą.

 

 

Anna Tereshchenkova (Rusija)

“Paukštis ir žuvis” - už plastiko pavojaus gyvajai gamtai vizualią deklaraciją

Gyvūnai, paukščiai ir žuvys praryja plastiką ir miršta. Žmonės užteršė visą planetą plastiku. Internete yra daugybė siaubingų nuotraukų, kuriose galime pamatyti negyvus paukščius ir žuvis, kurių skrandžiai užpildyti plastiku. Paukščiai lizdus gamina iš plastiko, jais maitina savo jauniklius, imdami plastiką nuo kirmėlės ... Manau, kad dabar vienas pagrindinių žmogaus civilizacijos uždavinių yra kova su šiukšlėmis.

 

 

 

 

Alain Roggeman (Belgija)

“Sulaužytas ir atnaujintas” - už minties ir kompozicijos balansą papuošale

 

Mano kūrinys yra pagamintas iš iš naujo pateiktos medžiagos (taip aš visuomet darau). Šiuo atveju aš panaudojau sulaužytus gabalus ir atnaujinau sidabrinę vielą. Remontas, atnaujinimas, restauravimas yra ekologiškas, aplinkai draugiškas ir ekonomiškas darbo būdas. Su visa pagarba mūsų ekosistemai.

 

 

 

 

Ilze Egle (Latvija)

“Dangus verkia dėl žemės atšilimo” -  minties ir meninės išraiškos paradoksalumą  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

       

 

Annarita Bianco (Italija)

“Skiepų serija 3020” - už koncepcijos aktualumą ir tvarios raiškos estetiškumą papuošaluose

 

Žmonės yra gamtos dalis, nes jie yra nuolat apsupti jos ir sąveikauja su ja. Stebėdami jie įgijo informacijos, priėmė bendruosius principus ir per amžius kaupė žinias. Jei per amžius „dirbtinis“ ir „natūralusis“ atstovavo dviem priešingiems poliams, tai postmodernizmo teorijos pabrėžė, kad šis skirtumas buvo pralenktas: žmonija, naudodama savo technologinius išradimus, sudaro „naują gamtą“, hibridinius tinklus, kuriuose gamtos elementai ir žmonijos sukurti daiktai yra neatsiejamai susiję. Neaiškios ribos pateko į naują geologinę epochą, kurioje žmonės aktyviai keičia Žemės geologiją ir ekosistemas. Tai žymi posūkį į žmogaus rasės ir gamtos santykį, kokį mes jį žinome. Nauji elementai, egzemplioriai, uolienos ir mineralai, susidarantys sulydant išlydytų plastikinių šiukšlių ir natūralių nuosėdų mišinį, yra pirmieji šios besikeičiančios gamtos istorijos padariniai. Jie rodo apčiuopiamą šio proceso scenarijų. Ar šie nauji dariniai gali tapti mūsų ateities fosilijomis, kaip mūsų laiko žemės planetoje įrašu? Ar jie galėtų atlaikyti laiko išbandymą milijonus metų? „3020“ projektas yra galimas scenarijus, vaizduojantis ateitį po 1000 metų. Bandoma įsivaizduoti, kaip e-atliekos, nematerialios skaitmeninės eros fizinės atliekos, įsiterpia į geologinius procesus. Aš sukūriau trijų skirtingų rūšių sintetines uolienas, tarp kurių yra USB kabelių atliekos. Šie kabeliai yra sudaryti iš vario ir sidabro lydinio. Supjaustyta, oksiduota, pašildyta ir granuliuota, transformuota viela yra įterpta į epoksidinės dervos liejinį, kuris primena natūralų įsitvirtinimą uolienose. Norint pabrėžti šį netradicinį derinį, sidabro struktūra skiepijama į naują mineralą. Pakuotę įkvėpė mediniai padėklai, naudojami mineralams gabenti, geologiniai ir archeologiniai radiniai. Ant permatomo popieriaus atspausdinti grafiniai piešiniai rodo bandymą sujungti skaitmenines savybes ir natūralios uolienos tekstūrą: natūralaus ir post-skaitmeninio susižavėjimo simbiozę, vertimą pabrėžti, kad technologinėje eroje mes nuolat gyvename kertant sieną tarp fizinės ir virtualiosios sferos.

 

Brigita Rodaitė (Lietuva)

“Sodai” - už jautrumą gyvajai gamtai ir kompozicijos estetiškumą

 

Iš žemės tekanti gyvybinė energija per medžio šaknis, kamieną ir šakas pasiekia mažutį pumpurėlį, kuris tuoj pavirs nepakartojamu žaliu lapeliu, žvelgiančiu į šviesą. Karšta spinduliuojanti saulės galia užlies medį ir jis prasiskleis, sužydės, subręs... Jis, lyg ašis, jungianti Požemį, Žemę ir Dangų. Jis – Gyvybės medis, pasaulio tvirtas stulpas, siekiantis nematomas gelmes.Medžio viršūnėje dangaus šviesuliai, Saulė, Mėnulis, Žvaigždės, yra drauge. Viskas kartu ir neatskiriama. Viskas VIENA.. Medis jungia Šį ir Aną pasaulius - gyvuosius ir išėjusius už jūrių marių. Jis jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Jis beribis laike ir erdvėje. Jis buvo, yra ir bus... MEDIS. GYVYBĖS MEDIS. PASAULIO MEDIS. VISATOS STULPAS. KOSMOSO AŠIS. Kaip beįvardintume, Jis – Visatos nedaloma visuma. Visa, kas gyva ir negyva, yra JIS. Žmogus taip pat JO dalis.

 

Simona Martinkutė (Lietuva)

“Darius, kuris pradėjo nuo savęs” - už ekologinės iniciatyvos palaikymą

 

 

Darius, 23 metų klaipėdietis. Kasdien renkantis šiukšles Baltijos paplūdymiuose. Randantis visko: butelių, plastikinių maišelių, padangų, baldų, buitinės technikos..Iš pajūrio tempentis šiukšles ir jas rūšiuojantis. Jaunas žmogus, kuriam rūpi jį supantis aplinkos ir gamtos ryšys. Ačiū Dariui, kuris pradėjo nuo savęs. Vienas gali įkvėpti šimtus.

 

 

 

 

Eglė Širvytė (Lietuva)

“Pilni namai lietaus” - už kūrybinį subtilumą

 

Mes esame perpildyti. Nenumaldomas noras kontroliuoti ir turėti - griauna mūsų harmoniją. Tarp momentinio būtinumo daiktų, kasdien besikeičiančių blizgančių vitrinų, aktorystę išmanančių emocijų, užmirštame, kad mes ne apie tai, kad visa tai - ne apie tai. Tiek nedaug. Tik atjautos ir prisilietimo. Empatijos žmogui, žolei, gėlei, vabalui. Galiausiai kai mūsų namai sprogs nuo pertekliaus, mes melsimės lietaus, kuris nuplautų mūsų sruvančias ašaras.

Teresa Dantas (Portugalija)

“Babelis” - už ekologijos problematikos vizualumą

 

 

Babelis tai chaosas !!! Kelią simbolizuojanti plokštė (pilka derva) nusileidžia į begalinę uolą. Su ja susijęs namas eina tuo pačiu keliu, plinta į aplinkinę erdvę. Prie jo pritvirtinta gintaro plytelė tam priešinasi.. Viltis įvynioja šį dinamišką atnaujinimo procesą (linų pakulos).

 

 

 

 

 

 

 

 

Algina ir Rolandas Žalimai (Lietuva)

“Matau parskrendančius gandrus” - už romantiką, paprastumą ir tvarumą

 

 

Tas pats linas - metai iš metų. Juo dengėsi mūsų protėviai, - naudojo maistui - nekenkdami aplinkai, darnoje su gamta. Augino kiekviena šeima, apdirbo rankiniu būdu: jokių manufaktūrų, jokios pramonės, net traktorius čia neturi dalyvauti. Vien žmogaus rankos. Primityviom staklėm išaustas audinys, rankom nušlifuotas ir nuglostytas gintaras, taipogi ir medinė sagutė. Metai iš metų kaip darė mūsų protėviai. Technika kartojasi... Kaip ir kiekvienais metais parskrendantys gandrai...

 

Peiheng Huang (Prancūzija)

“Medžių kirtimas” - už jautrumą gamtos katastrofoms ir metaforišką  jų perteikimą papuošale

Miškų gaisrai Australijoje iki šiol nėra visiškai užgesinti. Nesuskaičiuojama daugybė gyvūnų buvo perkelti ar net sudegė. Net jei žmonės bando juos išgelbėti, jie gali išgelbėti tik nedidelę jų dalį. Jei miške yra erdvės ir laiko tunelis, leidžiantis keliauti per laiką ir erdvę, tuomet gyvūnai įbėgo į šį tunelį vengdami gaisro ir perėjo į kitos erdvės laiką, ar jie išties turi mirti? Šiame darbe naudojama makulatūra, iš kurios padaryta medžio drevė. Gintaras vaizduoja kitą laiką ir erdvę medžio drevėje. Juodoji vilna su auksiniais siūlais naudojama kaip grandinė, vaizduojanti ugnyje sudegusius vynmedžius, kurie gali būti kaip terpė sujungti laiką ir erdvę.

 

 

 

 

 

 

 

---

 

Meninės juvelyrikos konkurso „Ecosight“ 2020 žiuri komisijos nariai

Laima Kėrienė - pirmininkė (Lietuva)

Lietuvos metalo dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Vilniaus dailės akademijos metalo meno ir juvelyrikos profesorė. Interesų sritys: mažoji plastika, sakralinis menas, juvelyriniai dirbiniai. Aktyvi metalo simpoziumų, grupinių parodų dalyvė.

 

Pille Veljataga (Lietuva)

Humanitarinių m.daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dailės kritikė. Mokslinių interesų sritys: Lietuvos estetikos istorija, šiuolaikinė dailė, dizainas. Publikavo per trisdešimt dailės kritikos straipsnių, daugiausia apie metalo meną, juvelyriką, dalyvavo parodų žiuri komisijose.

Darijus Gerlikas (Lietuva)

Juvelyras, juvelyrikos mokyklos „VILNENSIS“ įkūrėjas, kviestinis docentas Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje.

 

Giedyminas Jablonskis (Lenkija)

Giedyminas Jablonskis gimė 1946 m. ​​Gdanske, Lenkijoje. Šiuo metu jis yra kviestinis profesorius Vroclavo Dailės akademijoje (Lenkija) ir Vilniaus dailės akademijoje (Lietuva). Nuo 1970 m. dirba meno srityje kaip laisvai samdomas menininkas, mokytojas, kuratorius, rašytojas ir kt.  

Savo darbus G. Jablonskis demonstravo daugelyje parodų: Legnicoje, Londone, Mančesteryje, Berlyne, Hamburge, Dortmunde, Hanau, Eutin, Helsinkyje, Mastrichte, Sofijoje, Vienoje, Reikjavike, Stavangeryje, Florencijoje, Barselonoje, Santjago de Komposteloje, Meksikoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Ribnitz-Damgarten, Varšuvoje, Poznanėje ir kt.

Henrik Kihlman (Suomija)

Sidabro meistras, juvelyrinių dirbinių dizaineris, Suomijos auksakalių asociacijos direktorius, žurnalo „Baltic Jewellery News“ redaktorius. 

 

 

Rasma Pušpure (Latvija)

Latvijos juvelyrikos menininkė, Latvijos juvelyrikos meno asociacijos narė, Latvijos dailės akademijos metalo dizaino katedros lektorė. Interesų sritys: juvelyriniai dirbiniai ir papuošalų dizainas. Aktyvi tarptautinių menininkų rezidencijų ir grupių parodų dalyvė.

 

---

 

Dalyvavo 75 autoriai su daugiau nei 80 nuostabių meno kūrinių iš viso pasaulio (Taivano, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Belgijos, Irano, Lenkijos, Turkijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Pietų Korėjos, Nyderlandų, Australijos, Meksikos, Latvijos) , Graikija, Prancūzija, Austrija, Baltarusija ir Lietuva).